Dar vienas susitikimas su menu

Vasario 14 dieną Marijampolės „Ryto“ progimnazijos 6b klasės mokiniai, kelioms valandoms pabėgę iš šventinio šurmulio, pasinėrė į meno pasaulį – įvyko antroji TŪM veikla su Mo muziejaus edukatore Jolanta Dumbliauskiene. Šį kartą susitikome Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje.

Dar pakeliui Jolanta pasiūlė stabtelėti keliose gimtojo miesto vietose, kurios ne visiems žinomos, o kartais ir nepastebimos, nes piešiniai ant pastatų Marijampolėje įprastas reiškinys. Pačioje galerijoje mus pasitiko Dovydas Stralkus, kuris trumpai papasakojo paties pastato ir galerijos įsikūrimo istoriją. O tada mokiniai įsitraukė į edukatorės Jolantos vedamus užsiėmimus.

Pirmiausia, trumpai aptarę emocijų spektrą, kiekvienas turėjo išsirinkti savijautą atitinkantį meno kūrinį ir pakomentuoti. Tai padėjo ne tik giliau pažvelgti į salėje esančius paveikslus, bet ir į savo bei šalia esančių vidinį pasaulį. Vėliau, dirbdami porose, mokiniai ieškojo eksponato, atitinkančio atsitiktinai pasirinktą užduotį. Kažkas turėjo surasti daugiausiai klausimų keliantį arba sunkiausiai suprantamą meno kūrinį, kiti ieškojo paveikslo, skleidžiančio daugiausiai šviesos, spinduliuojančio džiaugsmą, keliančio pasibjaurėjimą. Aptarinėdami darbus diskutavome apie ribas mene, apie nuolatinę tamsos ir šviesos kovą, ypatingai svarbią šiandienos pasaulyje, apie nostalgiškus praeities prisiminimus. Kiti mokiniai rinkosi paveikslus, kuriuos norėtų padovanoti mokyklos administracijai, lietuvių kalbos kabinetui. Aptarinėjant detales atsiskleidė visa jausmų paletė, parodžiusi emocinį ryšį su tuo dalyku, kuriam buvo skirtas kūrinys.

Nusileidę į galerijos rūsį ne tik pasigrožėjome eksponuojamais darbais – mokiniai pasirinko kūrinį, labiausiai atspindintį džiaugsmą. Kai kurie bandė atvaizduoti skulptūroje ar paveiksle užfiksuotą emociją. Ir vėl supratome, kad tai, ką pasirenkame, daug pasako apie mus, apie vidines mūsų būsenas.

Pristatydama paskutinę užduotį edukatorė Jolanta papasakojo, nuo ko prasidėjo B. Kleizaitės meno kolekcijos rinkimas. Sužinoję istoriją apie išpjautą paveikslo dalį, mokiniai turėjo patys užpildyti atsitiktinumo būdu išsirinktą dekonstruotą kūrinį. Dirbdami grupelėse jie bandė atkurti išimtą paveikslo lopinėlį ir parašyti apie jį pasakojimą. Kai kurie sugebėjo pateikti kelis iškirptos detalės variantus, kiti – visus variantus įpynė  į  rišlią istoriją.  

Susitikimo laikas mokiniams prabėgo labai greitai, nes buvo įdomu ir įtrauku. Tai, kas nežinoma, puikiai persipynė su jų pačiu emociniu pasauliu, kasdien patiriamais išgyvenimais. Dirbdami grupelėse, porose, vaikai mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, aptardami meno kūrinius plėtė žodyną, ugdėsi gebėjimą glaustai, aiškiai pateikti informaciją, vieni kitų klausytis. Toks ir buvo susitikimo tikslas.

Ką šeštokai suprato apie meną? Kūriniuose paslėpta daug prasmių, kurias reikia atrakinti. Kūryboje atsispindi mūsų pačių vidinis pasaulis. Menas neturi ribų.

Ačiū MO muziejaus edukatorei Jolantai Dumbliauskienei už įdomų susitikimą su menu, savimi ir vieniems su kitais,  B. Kleizaitės galerijai už galimybę iš taip arti pažvelgti į eksponuojamus meno kūrinius, o mus lydėjusiam D. Stralkui – už gebėjimą jaunam žmogui informaciją pateikti trumpai ir įtaigiai. Nekantriai lauksime kito susitikimo, kuris jau vyks MO muziejuje Vilniuje.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Gintautaitė-Aželskienė

Projektas vykdomas pagal ,,Tūkstantmečio mokyklų” programą.

Kartu su #Tūkstantmečiomokyklos.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

,,Tūkstantmečio mokyklų” programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.