Kai istorija prabyla, o poezija atgyja: integruota penktokų pamoka Lenkijoje

Spalio 14 dieną penktokams istorijos ir lietuvių kalbos pamoka vyko netradicinėse ugdymo erdvėse – už mokyklos ir net Lietuvos ribų. Mokiniai lankėsi Jotvingių–prūsų sodyboje Ožkiniuose, Seinuose ir Vygrių vienuolyne. Integruotos pamokos metu jie gilino istorijos ir lietuvių kalbos žinias, mokėsi tyrinėdami, stebėdami, klausydamiesi ir bendradarbiaudami.

Jotvingių–prūsų sodyboje Ožkiniuose penktokai prisilietė prie senosios baltų kultūros. Susipažino su jotvingių ir prūsų gyvenimo būdu, papročiais, tikėjimu, sužinojo apie baltų genčių istoriją ir jų palikimą. Istorijos žinias mokiniai siejo su lietuvių kalba – domėjosi baltų kalbomis, senaisiais žodžiais ir jų reikšmėmis. Klausydamiesi edukatoriaus pasakojimo, stebėdami aplinką ir ieškodami atsakymų į mokytojų parengto klausimyno klausimus, penktokai galėjo įsitikinti, kad kalba ir istorija yra neatsiejamos mūsų tautos kultūros dalys.

Seinuose istorija susitiko su literatūra. Prie Antano Baranausko paminklo mokiniai susipažino su iškilaus lietuvių poeto, kalbininko ir vyskupo asmenybe, sužinojo apie jo gyvenimą, kūrybą bei ryšį su Seinais. Čia jų laukė ir neįprasta literatūrinė užduotis. Kiekviena mokinių pora gavo po dvi garsiosios poemos „Anykščių šilelis“ eilutes. Bendradarbiaudami, skaitydami ir ieškodami prasminių sąsajų, penktokai turėjo sustoti tokia tvarka, kad atkurtų poemos ištrauką. Taip literatūros kūrinys atgijo ne vadovėlio puslapiuose, o pačių mokinių balsais, prie jo autoriaus paminklo. Ši veikla ne tik skatino atidžiai skaityti ir suprasti poetinį tekstą, bet ir mokė susitarti, išklausyti vieniems kitus bei siekti bendro tikslo.

Vygrių vienuolyne mokiniai gilino istorijos ir kultūros pažinimo žinias. Įspūdinga architektūra, sakralinio meno kūriniai ir vienuolyno istorija padėjo geriau suprasti, kokį vaidmenį vienuolynai atliko praeities žmonių gyvenime, kaip jie prisidėjo prie kultūros ir raštijos išsaugojimo.

Visos integruotos pamokos metu penktokai atliko istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų parengtas užduotis, ieškojo atsakymų, stebėjo, lygino, kėlė klausimus ir dalijosi pastebėjimais. Mokymasis netradicinėse erdvėse suteikė galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir jas pritaikyti praktiškai.

Mokytojos Gintarė Blazgienė ir Ramunė Juknelienė