Kai lietuvių kalba tampa detektyvu

Kas sakė, kad lietuvių kalba gyvena tik vadovėliuose, pratybų sąsiuviniuose ir taisyklių lentelėse? Rugsėjo 24-ąją Marijampolės „Ryto“ progimnazijoje ji trumpam persikėlė visai kitur – į detektyvų pasaulį. Čia vyko Marijampolės savivaldybės 5–6 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros komandinis renginys „Kalbos detektyvai“.

Į mokyklą susirinkusioms komandoms teko pamiršti įprastas pamokas ir imtis šešių bylų. O geram detektyvui, kaip žinia, neužtenka vien daug žinoti. Reikia pastebėti tai, pro ką kitas praeitų, greitai priimti sprendimą, išgirsti komandos draugą, o kartais tiesiog pasikliauti kalbos nuojauta.

Pirmieji įkalčiai pasirodė nekalti: klausimas, keli galimi atsakymai ir pultelis rankoje. Tačiau laiko svarstyti ilgai nebuvo – vos trisdešimt sekundžių ir sprendimas turėjo būti priimtas. Vėliau paaiškėjo, kad klaidos moka puikiai slapstytis tekste, o lietuvių kalboje galima aptikti tokių posakių, nuo kurių ir šiuolaikiniam mokiniui norisi kilstelėti antakį.

Dar viena byla persikėlė į „Kahoot“ erdvę. Čia detektyvai aiškinosi, kur šuo pakastas, ką reiškia pabučiuoti spyną, susidūrė su homonimais, naujažodžiais ir žodžiais, kuriems lietuvių kalboje galima rasti kur kas tinkamesnį pakaitalą. Greitis padėjo, tačiau svarbiausias vis tiek buvo teisingas atsakymas.

Tikras išbandymas laukė atvėrus „Išbarstyto eilėraščio bylą“. Eilėraštis buvo subyrėjęs į atskiras dalis, tad komandoms teko atkurti jo tvarką. Ir lyg to būtų maža, tarp tikrųjų eilučių kažkas buvo įmaišęs du svetimus posmus. Atrodė visai nekaltai. Beveik savi. Tačiau kalbos detektyvų taip lengvai neapgausi.

O paskutinėje byloje staiga... nutilo balsai.

Penki mokiniai. Vienas didelis popieriaus lapas. Dažai. Teptukai. Violetos Palčinskaitės eilėraštis „Piešiam namus“. Ir nė vieno žodžio. „Tyliosios iliustracijos“ užduotyje reikėjo ne tik pamatyti eilėraštį vaizdais, bet ir pajusti šalia kuriantį žmogų. Nesitariant, neaiškinant ir neperimant vadovavimo reikėjo stebėti, pratęsti kito mintį, prisitaikyti ir penkių žmonių sumanymus sujungti į vieną bendrą kūrinį. Čia susitiko literatūra ir dailė, individuali vaizduotė ir komandinis darbas.

Kai visos šešios bylos buvo išnagrinėtos, beliko paskutinė paslaptis – rezultatai. I vietą iškovojo Marijampolės Petro Armino progimnazijos „X komanda“, kurią parengė mokytoja Jūratė Rugienienė. II vieta atiteko Marijampolės „Ryto“ progimnazijos komandai „RYTO lituanistai“, kuriai padėjo pasiruošti mokytoja Ina Miniotienė. III vietą pelnė Marijampolės sav. Mokolų progimnazijos komanda „Penki muškietininkai“, kurią subūrė mokytoja Inga Bendorienė.

Detektyvo pabaigoje buvo svarbūs ne vien surinkti taškai ir užimtos vietos. „Kalbos detektyvai“ dar kartą priminė, kad lietuvių kalba gali būti labai įvairi: kartais ji slepiasi vienoje ne vietoje parašytoje raidėje, kartais – seno posakio prasmėje, eilėraščio ritme ar piešinyje. Ją galima ne tik mokytis. Ją galima tyrinėti, atrasti, ja žaisti ir kurti.

Dėkojame visiems jauniesiems kalbos detektyvams ir juos atlydėjusiems mokytojams už smalsumą, azartą, gerą nuotaiką ir norą ieškoti atsakymų. 

Pirmoji „Kalbos detektyvų“ byla užversta. Ar ilgam? Tikimės, kad ne. 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gintarė Blazgienė